- įdomiai
- įdõmiai prv. Įdòmiai gyvénti, kalbė́ti, atródyti.
.
įdomiai
Look at other dictionaries:
apsiskaityti — apsiskaitýti vksm. Ji̇̀s bùvo apsiskai̇̃tęs žmogùs, daũg žinójo ir mokėjo įdõmiai pãsakoti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
balkanistas — balkani̇̀stas, balkani̇̀stė dkt. Seminarè įdõmiai padiskutavaũ su vi̇ena balkanistè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
balkanistė — balkani̇̀stas, balkani̇̀stė dkt. Seminarè įdõmiai padiskutavaũ su vi̇ena balkanistè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bičiuliauti — bičiuliáuti vksm. Nórime bičiuliáuti su įdomiai̇̃s žmonėmi̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apskaityti — tr. Rtr, Š, NdŽ; N 1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskaĩčius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaityti… … Dictionary of the Lithuanian Language
atliepti — 2 atliẽpti, ia (àtliepia), àtliepė 1. intr. atsakyti šaukiant, vadinant, atsišaukti: Vadinau, o nebuvo, kursai atlieptų WP11. Neatliẽpiamas šauksmas BŽ19. | refl. SD238,218: Ar į versmę įlindai neatsiliepdamas? Ar. Kas toks yra, lai… … Dictionary of the Lithuanian Language
interpretuoti — interpretuoti, uoja, ãvo tr. DŽ aiškinti raštą, sutartis, įstatymus ir kt.: Tamsta įdomiai mano mintis interpretuoji V.Myk Put. Prancūzija interpretavo tą sutartį per plačiai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
korespondentas — korespondeñtas, ė smob. (2) 1. DŽ susirašinėtojas su kuo nors. 2. žinių teikėjas laikraščiams, žurnalams: Keleivis buvo panašus į artistą arba korespondentą, kuriam sekasi linksmai ir įdomiai gyventi J.Dov. ◊ narỹs korespondeñtas DŽ mokslo… … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
neiškalba — neìškalba sf. (1) 1. Sut nemokėjimas kalbėti. 2. scom. kas nesugeba, nemoka gerai, įdomiai pasakoti: Aš daug ką pasakyčiau iš savo gyvenimo, bet bėda – esu neiškalba Užp … Dictionary of the Lithuanian Language
